Omano Sultonato
Garbės Konsulatas
Lietuvos Respublikoje

القنصلية الفخرية
لسلطنة عمان في
جمهورية ليتوانيا

Lt En

Turizmas Omane

Omanas – nuostabiai įvairios gamtos ir stulbinančios istorijos šalis. Kviečiame pasižiūrėti šį Omano turizmo ministerijos sukurtą vaizdo klipą, kuris leis bent šiek tiek susipažinti su Omanu.

Turizmas – viena svarbiausių Omano ekonomikos sričių, į kurią valstybė pastarąjį dešimtmetį pradėjo itin daug investuoti. Omaną – patrauklią ir kerinčią šalį, kurioje puikiai dera tradicija ir modernumas – vis gausiau lanko keliautojai iš viso pasaulio. Omanas turi savitą kultūrą ir istoriją, šalis siekia, kad šiuos unikalius bruožus pajustų ir šalyje besilankantys turistai.

Jiems Omanas siūlo daugybę įvairių lankytinų vietų ir įspūdžių. Aktyvų turizmą mėgstantys žmonės gali lankyti urvus, laipioti uolomis, keliauti kalnuose arba visureigiais važinėtis po dykumą. Be to, vyksta arklių ir kupranugarių lenktynės. Prie jūros galima mėgautis tokiomis pramogomis kaip baidarių sportas ir nardymas. Dykumos, paplūdimiai, salos, kalnai, urvai, šaltiniai – Omane yra visko.

Istorijos mėgėjai gali pasivaikščioti po vieną iš daugelio nuo viduramžių išlikusių pilių-tvirtovių, kurios dabar paverstos muziejais, arba lankyti įstabias mečetes. Omane gausu ir labai senų gyvenviečių griuvėsių, kurios nepaprastai domina archeologus ir leidžia prisiliesti prie gilios senovės. be to, Omanas garsėja savo šiltais ir masinio turistų antplūdžio dar nesugadintais paplūdimiais.

Mėgstantys miesto gyvenimą gali laiką leisti Maskate – mieste, garsėjančiame savo architektūra, istoriniais paminklais, muziejais ir daugybe jaukių turgų, kavinių bei restoranų. Vaikštinėjan po turgų derėtų atkreipti dėmesį į juvelyrikos dirbinius. Omano juvelyrai gausiai gamina šalyje labai vertinamus sidabrinius papuošalus. Tradicinėje Omano architektūroje dėl istorinės praeities esama gausybės persiškų ir indiškų elementų.

Maskate ir kituose svarbiausiuose Omano miestuose galima rasti puikių viešbučių. Omanas kruopščiai puoselėja turizmo sektorių, kad jis išliktų kuo autentiškesnis, todėl ir taksi automobiliuose, ir viešbučiuose, ir kitose viešose vietose turistus aptarnauja omaniečiai – žmonės, kurie visada pasirengę jums padėti.

Svarbiausi faktai

Oficialus pavadinimas	Omano Sultonatas
Sostinė	Maskatas
Plotas	309 500 kv. km.
Gyventojų skaičius (2013 m.)	apie 3,8 mln.
Oficiali kalba	arabų
Oficiali religija	islamas
Valdymo forma	monarchija
Valstybės vadovas	Jo Didenybė Sultonas Kabusas Bin Saidas Al-Saidas(Qaboos Bin Said Al-Said)
Nacionalinė šventė	Jo Didenybės Sultono Kabuso Bin Saido Al-Saido gimtadienis, lapkričio 18 d.
Vietinis laikas	GMT +4.
Valiuta	Omano rialas (OMR)
BVP	66,8 mlrd. JAV dolerių (2011 m.)
Darbo dienos	sekmadienis-ketvirtadienis

Ar Jums reikia vizos ?

Omano konsulatas informuoja, kad visiems Lietuvos piliečiams, vykstantiems į Omaną, yra būtinos vizos, tačiau jos gaunamos kertant valstybės sieną. Taip pat vykstantis į Omaną Lietuvos Respublikos pilietis privalo turėti galiojantį Lietuvos Respublikos pasą.

Istorija

Omanas – seniausia nepriklausoma arabų valstybė. Unikali Omano istorija yra kupina moralinės tvirtybės, drąsos, heroizmo, išminties ir sunkaus darbo pavyzdžių. Visa tai padėjo sukurti tokią valstybę, kokia ji yra dabar. Istorikams ir archeologams teko sunkiai padirbėti, iš fragmentų atkuriant Omano istoriją nuo seniausių laikų, tačiau ji padeda geriau suprasti tą turtingą žmogiškąją patirtį, ant kurios pamatų stovi šiuolaikinis Omanas.

Archeologiniai radiniai įrodo, kad Omano teritorijoje žmonės gyvenvietes kūrė jau prieš 10 tūkst. metų, o uostų Omano pakrantėje būta prieš kelis tūkstančius metų. Nuo pat Antikos laikų visame regione Omanas buvo įsitvirtinęs kaip klestinti jūrų valstybė. Omano pirklių laivai iš didžiojo Soharo uosto pasiekdavo tolimiausius kraštus. Manoma, kad iki viduramžių Soharas buvo vienas didžiausių ir svarbiausių arabų pasaulio miestų. Istoriniai dokumentai ir radiniai rodo, kad Omanas palaikė plačius prekybos ryšius su dauguma didžiųjų senovės Azijos civilizacijų: Kinija, Indija, Mesopotamija. Prekybos ryšių būta ir su Viduržemio jūros rytine dalimi, Nilo slėniu bei Šiaurės Afrika.

Islamą Omanas priėmė VII amžiuje. Tada krašte prasidėjo imamų valdymo laikotarpis, kurio metu Omanas išliko kaip nepriklausoma valstybė, o jo uostai tebebuvo svarbūs. Pirmuoju imamu 751 metais išrinktas Al-Julanda ibn Masudas. Jis ir jo įpėdiniai su pertraukomis valdė iki 1154 metų, kai valdžia Omane atiteko Nabhani dinastijai. Jos atstovai su pertraukomis valdė maždaug 450 metų. XVI a. pradžioje galingoji Portugalijos imperija siekė plėsti savo įtakos zonas ir susilpninti Omaną, kuris tuo metu kontroliavo klestinčius prekybos kelius per Arabijos jūroje ir Indijos vandenyne. Portugalai užpuolė Omaną ir užgrobė kai kuriuos pakrantės regionus, tarp jų ir Maskatą. Portugalai buvo okupavę Maskatą daugiau nei 150 metų, iki juos nugalėjo sultonas bin Saifas al Ya‘rubis.

Ya‘rubių dinastijos valdymo laikotarpiu (1624–1744 m.) Omanas įžengė į klestėjimo laikotarpį, susikūrė galinga imperija. Šalyje išliko daug istorinių tų laikų pastatų. Ya‘rubių dinastijai plečiant savo valdas, portugalai ir omaniečiai ne kartą susidūrė mūšiuose dėl Rytų Afrikos kontrolės. Šie mūšiai baigėsi 1698 metais, kai visas Rytų Afrikos krantas nuo Mombasos (dabartinė Kenija) iki Kilvos (sala prie rytinės Afrikos pakrantės, dabar priklausanti Tanzanijai) buvo pajungtas Omano valdžiai. Vis dėlto plėtra baigėsi, kai, renkant naują imamą, tarp skirtingų Omano genčių kilo pilietinis karas. Persijos pajėgos pasinaudojo proga ir įsiveržė į Omaną; kai kurias pakrantės teritorijas vėl okupavo užsienio valstybės.

Vis dėlto persų kariuomenė nesugebėjo užkariauti viso Omano, nors 1737–1744 m. tai padaryti bandė ne kartą. Didvyriškas omaniečių pasipriešinimas leido atsispirti Persijos kėslams. Tai buvo paskutinė užsienio jėgų invazija į Omaną: Ahmedas bin Saidas al-Busaidis sugebėjo pasiekti galutinę pergalę ir visiškai išvijo persus iš Omano. Jis 1744 metais buvo išrinktas imamu.

Šio imamo (jo palikuonis yra dabartinis Sultonas Kabusas bin Saidas) sukurta valstybė – Omano imamatas – užmezgė politinius santykius su kitomis galingomis valstybėmis, tokiomis kaip Didžioji Britanija, Prancūzija, Nyderlandai ir Jungtinės Valstijos, ir tapo lygiaverte tarptautinės bendruomenės nare. Vis dėlto kelias į klestėjimą ne visada buvo tiesus. Omano valstybės istorijoje per 250 metų pasitaikė silpnumo, izoliacijos ir vidinių konfliktų laikotarpių. Dėl įvairių vidinių, regioninių ir tarptautinių priežasčių Omanas iš dalies nutraukė ryšius su kitomis valstybėmis ir atsiskyrė nuo išorinio pasaulio.

Tačiau situacija pasikeitė 1970 metais, kai buvo pradėtas kurti šiuolaikinis Omanas. Tada Jo Didenybė Sultonas Kabusas bin Saidas suvienijo Maskato sultonatą ir Omano imamatą ir paskelbė, kad sukuriamas Omano Sultonatas. Taip prasidėjo Omano renesansas, o vėliau ir šalies klestėjimo metai.

Geografija

Vieta

Omano Sultonatas yra pietrytinėje Arabijos pusiasalio dalyje, valstybės plotas – maždaug 309 500 km². Tai trečioji pagal dydį valstybė Arabijos pusiasalyje. Jos pakrantė driekiasi 3 165 km nuo Hormūzo sąsiaurio šiaurėje iki sienos su Jemeno Respublika pietuose. Omanas ribojasi su trimis vandens telkiniais: Arabijos įlanka, Omano įlanka ir Arabijos jūra.

Vakaruose sultonatas ribojasi su Saudo Arabijos Karalyste, šiaurės rytuose – su Jungtiniais Arabų Emyratais, pietvakariuose – su Jemeno Respublika, o rytuose – su Arabijos jūra. Šiauriausias valstybės taškas – Musandamo kyšulys. Nuo čia, keliaujant skersai per Hormūzo sąsiaurį, belieka 50 km iki Irano Islamo Respublikos.

Gamta ir klimatas

Omaną galima suskirstyti į keletą gamtinių zonų, aiškiai besiskiriančias viena nuo kitos. Šalies šiaurėje plyti vėjų nugairinti Hadžaro kalnai su daugybe gilių tarpeklių. Šalies viduryje plyti slėniai ir dykumos (pvz. Vahibos smėlynai), o pietuose – žalias ir derlingas kalvotas Dofaro regionas. Pakrantėse – lygumos, kur daug puikių paplūdimių.

Šiaurinė Omano pakrantė palei Omano jūrą vadinama Batinos pakrante. Tai siaura derlinga lyguma, kurią nuo likusios valstybės skiria Hadžaro kalnai. Aukščiausias taškas − Šamo kalnas (3353 m). Lietuviškai „šamas“ reiškia saulę. Ties pietiniais kalnų šlaitais prasideda dykuma, po kurią išsimėtę daugybė oazių; ten sausame dykumos klimate klesti datulių plantacijos. Valstybės pietuose stūkso Karos kalnai. Regione vyrauja musoninis klimatas su lietingomis vasaromis – tuomet kraštas sužaliuoja. Kaip ir šalies šiaurėje, tarp kalnų ir jūros plyti siaura ir derlinga pakrantės lyguma. Regiono sostinė – Salala, derlingų fermų ir kokosų giraičių apsuptas miestas.

Omane vyrauja karštas ir sausas žemyninis tropinis klimatas, tačiau geografinė Omano įvairovė lemia tai, kad šalyje galima patirti pačių įvairiausių klimato reiškinių. Šalyje, ypač jos pakrantėje, ryškūs metų laikai, tuo Omanas skiriasi nuo kai kurių kitų tropikuose esančių valstybių. Žiemą čia vėsu ir malonu, o vasarą pakrantės išlieka drėgnos, bet ten būna karšta.

Šalies viduje beveik visus metus karšta ir sausa. Išimtis – kalnai, kur, ypač žiemą, temperatūra gali nukristi labai žemai. Karščiausi mėnesiai yra birželis, liepa ir rugpjūtis, tačiau į pietinę šalies dalį musonai būtent tuo metu atneša nuolatines liūtis. Šiaurėje, priešingai, lietingiausia būna žiema, kai nuo Viduržemio jūros dažnai atkeliauja audros.

Vidutinė temperatūra sostinėje Maskate vasaros yra 33°C, o žiemą – 15–23°C.

Kultūra

Jei domitės istorija, architektūra arba menu, Omanas yra valstybė, kurią būtinai turite aplankyti. Senasis Nizvos miestas, pakrantės miesteliai, sostinė Maskatas, pietinis Salahos miestas – visos šios vietos pasižymi turtingu istorijos ir kultūros paveldu.

Net ir modernizuotas Omanas išlaiko savo arabiškumą, todėl šalyje apsilankantys žmonės gali išvysti daug unikalių senojo pasaulio stebuklų. Kai kurie tradicinio gyvenimo būdo bruožai šalyje nesikeičia šimtus metų. Omane vyrauja savita islamo forma – ibadizmas, pavadinta VII amžiuje gyvenusio jos įkūrėjo Abdulos bin Ibado vardu. Tačiau ne visi omaniečiai yra ibadistai: kai kurie yra musulmonai sunitai arba šiitai. Esama ir kitų tikėjimų atstovų. Omaniečiai toleruoja ir skirtingas islamo atmainas, ir kitus tikėjimus. Šalies gyventojai gali laisvai išpažinti savo religijas, turi savo maldos namus.

Lankydamiesi Omane privalote pamatyti paveldą, perduodamą iš kartos į kartą: meną, kultūrą, folklorą ir amatus. Tačiau tai dar ne viskas. Omaniečiai pasižymi ypatinga pagarba laikui, žmonėms ir gamtai. Šalies gyventojų nacionalinis charakteris nesikeitė šimtmečius. Jis, beje, gali jums padėti geriau suprasti rytojų.

Omane yra daug į UNESCO Pasaulinio kultūros paveldo objektų. Tarp jų – Bato mauzoliejus, istorinis vadinamasis „Smilkalų kelias“, Bahlos fortas ir t. t. Neatsiejama Omano paveldo dalis – jūreivystės tradicija – o ko kito galima tikėtis iš šalies, turinčios daugiau kaip 3 tūkst. km pakrantės. Jūros svarbą išryškina istoriniai Maskato, Mutros ir Suro uostai ir gausybė muziejų bei galerijų .

Daugiau informacijos

Ši skiltis parengta pagal Omano turizmo ministerijos pateiktą informaciją. Jei pageidaujate daugiau informacijos, apsilankykite ministerijos svetainėje www.omantourism.gov.om. Taip pat galite kreiptis į Omano garbės konsulatą Lietuvoje, kuris jums suteiks visą pageidaujamą informaciją.